{"id":2999,"date":"2024-12-05T13:16:04","date_gmt":"2024-12-05T11:16:04","guid":{"rendered":"https:\/\/bauska.blank.lv\/pils\/history\/"},"modified":"2026-11-04T15:39:50","modified_gmt":"2026-11-04T13:39:50","slug":"istorija","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/pilis\/istorija\/","title":{"rendered":"Istorija"},"content":{"rendered":"[vc_row type=”full_width_content” full_screen_row_position=”middle” column_margin=”none” vertically_center_columns=”true” column_direction=”default” column_direction_tablet=”default” column_direction_phone=”default” bg_color=”#b5a680″ scene_position=”center” left_padding_desktop=”7%” right_padding_desktop=”7%” left_padding_tablet=”7%” right_padding_tablet=”7%” left_padding_phone=”7%” right_padding_phone=”7%” text_color=”dark” text_align=”left” row_border_radius=”none” row_border_radius_applies=”bg” overflow=”visible” class=”main__container sub__menu” overlay_strength=”0.3″ gradient_direction=”left_to_right” shape_divider_position=”bottom” bg_image_animation=”none” gradient_type=”default” shape_type=””][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” column_position=”default” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/1″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_wp_custommenu nav_menu=”35″ el_class=”sub_menu_inner”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”full_width_content” full_screen_row_position=”middle” column_margin=”none” vertically_center_columns=”true” column_direction=”default” column_direction_tablet=”default” column_direction_phone=”default” bg_color=”#f3f1e9″ scene_position=”center” top_padding=”3%” bottom_padding=”3%” left_padding_desktop=”7%” right_padding_desktop=”7%” left_padding_tablet=”7%” right_padding_tablet=”7%” left_padding_phone=”7%” right_padding_phone=”7%” text_color=”dark” text_align=”left” row_border_radius=”none” row_border_radius_applies=”bg” overflow=”visible” class=”main__container” overlay_strength=”0.3″ gradient_direction=”left_to_right” shape_divider_position=”bottom” bg_image_animation=”none” gradient_type=”default” shape_type=””][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” column_position=”default” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/1″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_column_text el_class=”content__tittle”]\n

Istorija<\/h1>\n[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” column_margin=”none” column_direction=”default” column_direction_tablet=”default” column_direction_phone=”default” bg_color=”#f3f1e9″ scene_position=”center” top_padding=”0%” bottom_padding=”2%” text_color=”dark” text_align=”left” row_border_radius=”none” row_border_radius_applies=”bg” overflow=”visible” class=”main__container muzejs_container-col2 j_block_style_1 j_block_style_2″ overlay_strength=”0.3″ gradient_direction=”left_to_right” shape_divider_position=”bottom” bg_image_animation=”none” gradient_type=”default” shape_type=””][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” column_position=”default” el_class=”or-1 muzejs_tekst mt_left mt_left_f2″ gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”3\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-12 vc_col-md-12 vc_col-xs-12″][vc_column_text]\n

Livonijos ordino tvirtov\u0117 ir fogto rezidencija<\/b><\/h4>\n

Livonijos ordinas Bausk\u0117s pil\u012f stat\u0117 XV a. viduryje, siekdamas sustiprinti savo vald\u017ei\u0105 \u017diemgaloje, apsaugoti sien\u0105 su Lietuva ir kontroliuoti prekybos keli\u0105 i\u0161 Lietuvos \u012f Ryg\u0105. Bausk\u0117s pilis buvo ne tik \u012ftvirtinimas, bet ir fogtijos (ordino valstyb\u0117s srities) centras, i\u0161 kurio fogtas savo apygardoje vykd\u0117 teismin\u0117s, policin\u0117s, finansin\u0117s ir karin\u0117s vald\u017eios funkcijas.<\/span><\/p>\n

Bausk\u0117s pilies statyboje dalyvavo ne tik vietos gyventojai, bet ir keli \u0161imtai vot\u0173 \u2013 nedidel\u0117s finougr\u0173 genties \u2013 atstov\u0173, kurie i\u0161 Rusijos buvo atgabenti kaip karo belaisviai. 1451 m. ordino pili\u0173 vizitacijos protokole minimi Bausk\u0117s pilyje gyven\u0119 broliai riteriai Heinrichas Bekenferd\u0117 fon \u0160ungelis, Heinrichas L\u0117v\u0117 ir Heinrichas fon Frisendorfas bei du broliai kunigai.<\/span><\/p>\n

Bausk\u0117s pilies kal\u0117jime 1536\u20131538 m. buvo \u012fkalintas M. Liuterio id\u0117j\u0173 propaguotojas Burkardas Valdisas. B\u016bdamas Bausk\u0117s, o v\u0117liau ir C\u0117si\u0173 bei Viljand\u017eio pili\u0173 kal\u0117jimuose, B. Valdisas \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 i\u0161vert\u0117 kelet\u0105 lotyni\u0161k\u0173 psalmi\u0173.<\/span><\/p>\n

Prasid\u0117jus Livonijos karui, 1559 m. rugpj\u016b\u010dio 31 d. Vilniuje buvo sudaryta gynybos sutartis, kuri\u0105 pasira\u0161\u0117 Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris ir Lenkijos kancleris Mikalojus Radvila. Pagal \u0161i\u0105 sutart\u012f Lenkija\u2013Lietuva \u012fsipareigojo skirti kariuomen\u0119 Livonijos ordino \u017einion kovai su Rusija. Kaip atlygis u\u017e pagalb\u0105 Livonijos ordinui tur\u0117jo b\u016bti laikinai perduotos Lenkijos\u2013Lietuvos vald\u017eion kai kurios pasienio pilies apygardos ir pilys. Bausk\u0117s pilis Lenkijos karaliaus vietininkui buvo perduota 1559 m. gruod\u012f. 1561 m. paskutinis Rygos arkivyskupas Brandenburgietis Vilhelmas \u012fgijo Bausk\u0117s pil\u012f i\u0161 lenk\u0173 mainais \u012f Koknes\u0117s pil\u012f.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Kunigaik\u0161\u010dio rezidencija ir pilies teismo centras<\/b><\/h4>\n

Kur\u0161o ir \u017diemgalos kunigaik\u0161tyst\u0117s \u012fk\u016brim\u0105 nul\u0117m\u0117 1561 m. lapkri\u010dio 28 d. sudaryta Paklusnumo sutartis Lietuvos Did\u017eiajai Kunigaik\u0161tystei. Sutartis buvo ratifikuota 1562 m. kov\u0105 Rygos pilyje, kur notiko Livonijos ordino sekuliarizacijos ceremonija, o Gotardas Ketleris, tap\u0119s pasaulietiniu kunigaik\u0161\u010diu, dav\u0117 i\u0161tikimyb\u0117s priesaik\u0105 Lenkijos karaliui ir Lietuvos valdovui Zygimantui II Augustui ir tapo jo vasalu.<\/span><\/p>\n

1562 m. pabaigoje pilis buvo perduota Kur\u0161o kunigaik\u0161\u010dio Gotardo nuosavyb\u0117n. I\u0161lik\u0119 dokumentai liudija, kad 1564\u20131567 m. kunigaik\u0161tis da\u017enai lank\u0117si Bausk\u0117s pilyje. Pilyje vyko 3 kunigaik\u0161tyst\u0117s landtagai, t. y. bajor\u0173 delegat\u0173 susirinkimai, \u2013 1568, 1590 ir 1601 m., kuriuose buvo sprend\u017eiami naujai valstybei svarb\u016bs politiniai ir \u016bkiniai klausimai. I\u0161lik\u0119 dokumentai taip pat liudija, kad kunigaik\u0161tis Frydrichas ne kart\u0105 gyveno Bausk\u0117s pilyje 1590\u20131603 m.<\/span><\/p>\n

Bausk\u0117s pilis buvo Bausk\u0117s pilies teismo, kuriam vadovavo pilies valdytojas, centras. Jis tur\u0117jo r\u016bpintis, kad pilis b\u016bt\u0173 tinkamai pri\u017ei\u016brima, ir u\u017etikrinti, kad joje b\u016bt\u0173 pakankamai ginkl\u0173 bei amunicijos. Pilies valdytojas teisme nagrin\u0117jo miesto miestie\u010di\u0173 kriminalinius nusi\u017eengimus. Jis tur\u0117jo r\u016bpintis kunigaik\u0161\u010dio nuosavybe savo teritorijoje ir vykdyti \u012fvairias policines priemones \u2013 pri\u017ei\u016br\u0117ti kelius, \u017evejybos vietas, mi\u0161ko darbus ir kita. U\u017e savo darb\u0105 jis gaudavo tiek pinigin\u012f, tiek nat\u016brin\u012f atlyginim\u0105 \u2013 dvar\u0173, malk\u0173 ir \u0161ieno pavidalu. Bausk\u0117s pilies valdytojo prie\u017ei\u016brai priklaus\u0117 16 kunigaik\u0161\u010dio dvar\u0173.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Lenkijos\u2013\u0160vedijos karai<\/b><\/h4>\n

XVII a. pirmojoje pus\u0117je Baltijos j\u016bros pakrant\u0117s valstyb\u0117se vyko karinis konfliktas, vadinamas Lenkijos\u2013\u0160vedijos karu. Tikr\u0105ja karo prie\u017eastimi tapo kova d\u0117l hegemonijos Baltijos j\u016bros pakrant\u0117je. Po Livonijos karo beveik visa Baltijos j\u016bros rytin\u0117 pakrant\u0117 atsid\u016br\u0117 Lenkijos\u2013Lietuvos rankose.<\/span><\/p>\n

1621 m. vasar\u0105 kunigaik\u0161\u010dio Frydricho dvaras i\u0161 Jelgavos pilies, kuriai gr\u0117s\u0117 \u0161vedai, persik\u0117l\u0117 \u012f Bausk\u0117s pil\u012f ir joje i\u0161buvo iki met\u0173 pabaigos. 1625 m. vasar\u0105 \u0161ved\u0173 kariuomen\u0117 per Koknes\u0119 ir S\u0117lpil\u012f patrauk\u0117 Bir\u017e\u0173, Lietuvos, link. I\u0161 Bir\u017e\u0173 \u0161ved\u0173 kariuomen\u0117 gr\u012f\u017eo \u012f Ryg\u0105, rugs\u0117jo viduryje pasiek\u0117 Bausk\u0119 ir prad\u0117jo pilies apgult\u012f. Kaip minima keliuose kunigaik\u0161\u010dio Frydricho 1625 m. ruden\u012f ra\u0161ytuose lai\u0161kuose, \u0161ved\u0173 kariuomen\u0117 kelis kartus puol\u0117 prie\u0161pil\u012f, ta\u010diau nes\u0117kmingai. Tik po to, kai Bausk\u0117s miestie\u010dio Gotardo Hunto padedami \u0161vedai sugeb\u0117jo patekti \u012f pil\u012f pro pilies valdytojo apartament\u0173 lang\u0105, jos \u012fgula pasidav\u0117. Bausk\u0117s pilies valdytojas Magnusas Butleris, gindamas pilies vartus, buvo mirtinai su\u017eeistas, o keli Bausk\u0117s apylinki\u0173 bajorai buvo \u201enu\u017eudyti per pirm\u0105j\u012f \u012fnir\u0161\u012f\u201c. Lenk\u0173\u2013lietuvi\u0173 kariuomen\u0117 1627 ir 1628 m. kelis kartus apgul\u0117 pil\u012f, ta\u010diau tik gegu\u017e\u0117s 28 d. \u0161ved\u0173 \u012fgula pasidav\u0117. Pil\u012f per\u0117m\u0117 lenk\u0173\u2013lietuvi\u0173 kariuomen\u0117, kuri dels\u0117 perduoti j\u0105 kunigaik\u0161\u010dio Frydricho atstovams iki 1630 m. prad\u017eios, kai pil\u012f per\u0117m\u0117 kunigaik\u0161tyst\u0117s kancleris Kristofas fon Firkas.<\/span><\/p>\n

1635 m. kunigaik\u0161tis Frydrichas patvirtino Bausk\u0117s miesto policijos taisykles. Jose buvo nustatyta, kad prie\u0161o puolimo atveju miestie\u010di\u0173 pareiga yra atvykti \u012f pil\u012f su savo ginklais ir eiti sargyb\u0105. Tuo metu Bausk\u0117s pilies \u012fguloje buvo mu\u0161kietinink\u0173 ir drag\u016bn\u0173 kuopos, po 100\u2013150 \u017emoni\u0173 kiekvienoje.<\/span><\/p>\n

1650 ir 1652 m. buvo sudaryti Bausk\u0117s pilies inventoriaus protokolai*. *Juose, be pilies patalp\u0173 apra\u0161ym\u0173, taip pat buvo minimi pilyje esantys ginklai ir amunicija. Tarp j\u0173 \u2013 48 mu\u0161kietos, 1 kardas, 136 ietys ir 20 pusiau\u010di\u0173. Sprend\u017eiant i\u0161 protokolo teksto, XVII a. viduryje buvo baigta pilies \u017eem\u0117s \u012ftvirtinim\u0173 modernizacija. Pilies remontas ir \u012ftvirtinim\u0173 modernizavimas valstyb\u0117s i\u017edui kainavo 12 t\u016bkst. valstybini\u0173 taleri\u0173.<\/span><\/p>\n

Kunigaik\u0161tis Jok\u016bbas, u\u017e\u0117m\u0119s sost\u0105, m\u0117gino t\u0119sti kunigaik\u0161\u010dio Frydricho prad\u0117t\u0105 politik\u0105 i\u0161laikyti kunigaik\u0161tyst\u0117s neutralumo status\u0105. Ta\u010diau prie\u0161 \u0161ved\u0173 persvar\u0105 teko nusileisti. 1655 m. Pasvalyje tarp Kur\u0161o\u2013\u017diemgalos kunigaik\u0161tyst\u0117s ir \u0160vedijos pareig\u016bn\u0173 buvo sudaryta sutartis, kurioje nustatyta, kad prireikus \u0161vedai gal\u0117s dislokuoti \u012fgul\u0105 Bausk\u0117s pilyje. Kunigaik\u0161tyst\u0117s atstovai dels\u0117 perduoti jiems pil\u012f. Tuo tarpu miestie\u010diai skund\u0117si kunigaik\u0161\u010diui d\u0117l Bausk\u0117s pilies valdytojo reikalavimo miestie\u010diams atvykti \u012f pil\u012f eiti sargyb\u0105 kiekvien\u0105 kart\u0105, kai tik jos apylink\u0117se pasirodydavo \u0161ved\u0173 kariuomen\u0117s daliniai. 1658 m. spalio 10 d. \u0161ved\u0173 kariuomen\u0117 u\u017e\u0117m\u0117 Jelgavos pil\u012f ir privert\u0117 kunigaik\u0161t\u012f Jok\u016bb\u0105 perduoti ir Bausk\u0117s pil\u012f. \u012e Bausk\u0119 buvo pasi\u0173stas kavalerijos dalinys, vadovaujamas generolo leitenanto Fritzo L\u0117v\u0117s, o spalio 12 d. pilyje jau buvo \u0161ved\u0173 \u012fgula. \u0160ved\u0173 vadovyb\u0117 leido pilyje palikti miestie\u010di\u0173 turt\u0105, kur\u012f, savininkams papra\u0161ius, b\u016bt\u0173 galima jiems i\u0161duoti. 1658 m. antrojoje pus\u0117je netoli Bausk\u0117s pilies vyko lenk\u0173\u2013lietuvi\u0173 ir \u0161ved\u0173 kariuomeni\u0173 susir\u0117mimai.<\/span><\/p>\n

Po Olivos taikos sutarties sudarymo 1660 m. gegu\u017e\u0119 vyko intensyvios derybos d\u0117l Bausk\u0117s pilies likimo. Lenk\u0173\u2013lietuvi\u0173 vadovyb\u0117 steng\u0117si pilyje \u012fkurdinti savo \u012fgul\u0105. \u0160vedai, teisindamiesi anks\u010diau su kunigaik\u0161\u010diu Jok\u016bbu sudarytu susitarimu, buvo suinteresuoti perduoti pil\u012f kunigaik\u0161\u010diui. Liepos viduryje derybos pasiek\u0117 tok\u012f etap\u0105, kad \u0161vedai sutiko perduoti Bausk\u0117s pil\u012f lenk\u0173\u2013lietuvi\u0173 kariuomenei su s\u0105lyga, kad perduodant pil\u012f dalyvaut\u0173 kunigaik\u0161\u010dio atstovai. Prie\u0161 pasitraukdami i\u0161 pilies \u0161vedai sudar\u0117 joje esan\u010di\u0173 ginkl\u0173 ir amunicijos atsarg\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Jame buvo nurodyta 18 patrank\u0173, 2 mortyros, 3 haubicos ir 28 tinkamos naudoti mu\u0161kietos. Pilis kunigaik\u0161\u010dio pareig\u016bn\u0173 \u017einion buvo perduota tik rugpj\u016b\u010dio pabaigoje u\u017e 10 000 taleri\u0173 sum\u0105.<\/span><\/p>\n

1665 m. pilies \u012fguloje buvo 1 p\u0117stinink\u0173 kuopa ir patrankinink\u0173 komanda (apie 150 \u017emoni\u0173). XVII a. pabaigoje Bausk\u0117s pilies valdytojai ir Bausk\u0117s kunigaik\u0161\u010dio dvar\u0173 valdytojai ne kart\u0105 kreip\u0117si \u012f kunigaik\u0161t\u012f, pra\u0161ydami skirti l\u0117\u0161\u0173 ir statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 pilies remontui. Ta\u010diau 1698 m. sudarytame pilies inventoriaus protokole nurodyta, kad did\u017eioji dalis pilies patalp\u0173 netinkamos gyventi, stogas visi\u0161kai supuv\u0119s. Prastos b\u016bkl\u0117s buvo ir pilies \u017eem\u0117s \u012ftvirtinimai.<\/span><\/p>\n

1665 m. pabaigoje pilies \u012fgulos vadu, turin\u010diu kapitono laipsn\u012f, buvo paskirtas Vilhelmas Kristofas Ringdemutas, vadovav\u0119s 70 vyr\u0173 \u012fgulai. 1699 m. vasar\u0105 pilies \u012fgulos kariams buvo par\u016bpintos naujos uniformos ir ekipuot\u0117.<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Didysis \u0160iaur\u0117s karas, pilies \u017e\u016btis<\/b><\/h4>\n

Prasid\u0117jus Did\u017eiajam \u0160iaur\u0117s karui, Kur\u0161o\u2013\u017diemgalos kunigaik\u0161tyst\u0117 vis labiau buvo \u012ftraukiama \u012f karo s\u016bkur\u012f. Siekdamas u\u017etikrinti kunigaik\u0161tyst\u0117s gynyb\u0105, kunigaik\u0161tis Ferdinandas m\u0117gino organizuoti feodalin\u0119 kariuomen\u0119. 1700 m. vasar\u0105 kunigaik\u0161tis \u012fsak\u0117 pili\u0173 valdytojams atlikti kovai pasirengusi\u0173 vyr\u0173 ir ginkl\u0173 apskait\u0105. Bir\u017eelio 15 d. tok\u012f \u012fsakym\u0105 gavo ir Bausk\u0117s pilies \u012fgulos vadas. \u012esakyme buvo nustatyta, kad aplinkini\u0173 kunigaik\u0161\u010dio dvar\u0173 valdytojai turi si\u0173sti \u017emones ne tik \u012fgulos reikm\u0117ms, bet ir pilies \u012ftvirtinim\u0173 remontui.<\/span><\/p>\n

Po pergal\u0117s Spilv\u0117s m\u016b\u0161yje 1701 m. liepos 9 d. \u0161ved\u0173 kariuomen\u0117 \u012f\u017eeng\u0117 \u012f kunigaik\u0161tyst\u0117s teritorij\u0105 ir bir\u017eelio 12 d. vakare u\u017e\u0117m\u0117 Jelgav\u0105. U\u017eimti Bausk\u0119 \u0160vedijos karalius Karolis XII pasiunt\u0117 pulkinink\u0105 leitenant\u0105 Johan\u0105 August\u0105 Mejerfeld\u0105 su 500 raiteli\u0173. Bausk\u0117s pilies \u012fgula pasidav\u0117 bir\u017eelio 22 d. Pagrindin\u0117s \u0161ved\u0173 paj\u0117gos kartu su karaliumi \u012f Bausk\u0119 atvyko liepos 26 d., o rugpj\u016b\u010dio 1 d. \u0161ved\u0173 kariuomen\u0117 i\u0161vyko, palikusi pilyje p\u0117stinink\u0173 pulk\u0105, vadovaujam\u0105 Nilso Pos\u0117s, paskyrusi j\u012f pilies komendantu, ir 300 drag\u016bn\u0173, vadovaujam\u0173 majoro Johano Reinholdo fon Trautfeterio, taip pat kelis \u0161imtus sergan\u010di\u0173 kari\u0173.<\/span><\/p>\n

Nuo 1701 m. rudens iki 1702 m. pabaigos pilyje vyko \u017eem\u0117s \u012ftvirtinim\u0173 modernizavimo darbai, vadovaujami fortifikacijos leitenanto Marteno Krammekero. Pilies \u012fgulos kariams r\u016bpes\u010di\u0173 k\u0117l\u0117 kariuomen\u0117s daliniai, kuriuos buvo sub\u016br\u0119 \u017demaitijos seni\u016bnas Grigalius Antanas Oginskis ir kunigaik\u0161tis Mykolas Servantiejus Vi\u0161nioveckis, buv\u0119 \u0161ved\u0173 \u0161alinink\u0173 prie\u0161ininkai. \u0160ie daliniai piliai \u017ealos nepadar\u0117, ta\u010diau gerokai trukd\u0117 apr\u016bpinimo maistu atsarg\u0173 rinkim\u0105 i\u0161 aplinkini\u0173 pilies dvar\u0173. Pilies \u012fgulos sud\u0117tis ir skai\u010dius nuolat keit\u0117si. Jei 1702 m. pulke buvo 619 kari\u0173, tai 1703 m. pulke buvo vos 324 kovai pasireng\u0119 vyrai. 1705 m. p\u0117stinink\u0173 pulkas buvo pertvarkytas \u012f batalion\u0105.<\/span><\/p>\n

1705 m. vasar\u0105 prasid\u0117jo Rusijos kariuomen\u0117s puolimas prie\u0161 \u0161vedus. Rugpj\u016bt\u012f rusai u\u017e\u0117m\u0117 Jelgav\u0105, rugs\u0117j\u012f Bauskei u\u017eimti buvo pasi\u0173sti du p\u0117stinink\u0173 pulkai, vienas drag\u016bn\u0173 pulkas ir artilerijos dalinys. Po intensyvaus artilerijos ap\u0161audymo \u0161vedai pasi\u016bl\u0117 prad\u0117ti taikos derybas, kurios baig\u0117si kapituliacijos akto pasira\u0161ymu. Rusijos kariuomen\u0117s daliniai \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Bausk\u0117s pil\u012f rugs\u0117jo 14 d. Netrukus po pilies u\u017e\u0117mimo buvo sudarytas joje esan\u010di\u0173 ginkl\u0173 ir amunicijos s\u0105ra\u0161as. Jis liudijo, kad pilyje buvo 46 patrankos, 4 mortyros, 8 haubicos ir 370 mu\u0161kiet\u0173 bei didelis kiekis \u012fvairios amunicijos \u2013 \u012fvairaus kalibro patrank\u0173 sviedini\u0173 ir granat\u0173, taip pat vadinam\u0173j\u0173 patrank\u0173 \u0161rat\u0173 ir parako.<\/span><\/p>\n

Pagal sudaryt\u0105 susitarim\u0105 \u0161vedai buvo i\u0161leisti garbingai \u2013 su ginklais, v\u0117liavomis ir b\u016bgn\u0173 garsais, 50 rus\u0173 drag\u016bn\u0173 konvojaus lydimi, rugs\u0117jo 19 d. pasiek\u0117 Ryg\u0105. Rusijos kariuomen\u0117 Kur\u0161e liko iki 1706 m. baland\u017eio prad\u017eios. Baland\u017eio 13 d. buvo palikta ir Bausk\u0117s pilis, j\u0105 i\u0161 dalies susprogdinus. Po bir\u017eelio 23 d. \u0161ved\u0173 buvimas v\u0117l fiksuojamas Bausk\u0117s pilyje. Nors pilis buvo smarkiai apgadinta, ji dar buvo naudojama kaip maisto atsarg\u0173, pa\u0161aro (arkliams) ir \u0161ieno sand\u0117lis. Pilyje taip pat buvo nedidelis skai\u010dius kari\u0173.<\/span><\/p>\n

Po \u0160iaur\u0117s karo niokojim\u0173 Bausk\u0117s pilis daugiau nebuvo naudojama nei kaip karinis \u012ftvirtinimas, nei kaip pilies dvaro valdytojo gyvenamasis pastatas. Pilies dvaro laukai ir pievos buvo kitame M\u016b\u0161os up\u0117s krante, o ten jau XVII a. viduryje buvo susiformav\u0119s dvaro pastat\u0173 kompleksas, kurio centre stov\u0117jo dvaro valdytojo namas. Pama\u017eu pilis virto romanti\u0161kais griuv\u0117siais.<\/span>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” column_margin=”none” column_direction=”default” column_direction_tablet=”default” column_direction_phone=”default” bg_color=”#f3f1e9″ scene_position=”center” top_padding=”0%” bottom_padding=”3%” text_color=”dark” text_align=”left” row_border_radius=”none” row_border_radius_applies=”bg” overflow=”visible” class=”main__container muzejs_container-col2 j_block_style_1 j_block_style_2″ overlay_strength=”0.3″ gradient_direction=”left_to_right” shape_divider_position=”bottom” bg_image_animation=”none” gradient_type=”default” shape_type=””][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” column_position=”default” el_class=”or-2 j-image_block_st_1 j-image_block_st_2 j-image_block_st_3″ gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-12 vc_col-md-12 vc_col-xs-12″][vc_row_inner column_margin=”default” column_direction=”default” column_direction_tablet=”default” column_direction_phone=”default” top_padding=”4%” text_align=”left” row_position=”default” row_position_tablet=”inherit” row_position_phone=”inherit” overflow=”visible” pointer_events=”all”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”5125″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]Kaulin\u0117s adatos. Senasis metal\u0173 am\u017eius (II t\u016bkst. pr. Kr. vidurys\u2013II a.). Aptiktos per archeologinius kasin\u0117jimus balt\u0173 gyvenviet\u0117s vietoje prie Bausk\u0117s pilies griuv\u0117si\u0173 \u0161iaurin\u0117s sienos. Nuotrauka: R. Hofmanis, 2025 m.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3670″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Balt\u0173 gyvenviet\u0117, atskleista per archeologinius kasin\u0117jimus prie Bausk\u0117s pilies griuv\u0117si\u0173 \u0161iaurin\u0117s sienos. <\/em><\/p>\n

Senasis metal\u0173 am\u017eius (II t\u016bkst. pr. Kr. vidurys\u2013II a.). <\/em>Nuotrauka: V. Leijere, 1977 m.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3491″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Livonijos ordino magistro Heidenreicho Fincke von Overbergo lai\u0161kas Talino miesto tarybai. Seniausias ra\u0161ytinis liudijimas apie Bausk\u0117s pilies statyb\u0105.<\/em>
\nTalino miesto archyvas.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3494″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Gun\u0101rs Jansons. Bausk\u0117s pilis XVI a. prad\u017eioje. <\/em><\/p>\n

Rekonstrukcijos br\u0117\u017einys. 2008 m.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3870″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Ne\u017einomas dailininkas. Kur\u0161o ir \u017diemgalos kunigaik\u0161\u010dio Gotardo ir kunigaik\u0161tien\u0117s Anos portretas. Privati kolekcija, Hofe\u0161tat\u0117s pilis, Vokietija.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3847″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Gun\u0101rs Jansons. Bausk\u0117s pilis XVI a. pabaigoje. <\/em><\/p>\n

Rekonstrukcijos br\u0117\u017einys. 2008 m.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3859″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Johanas Kristianas Holas. Kur\u0161o ir \u017diemgalos kunigaik\u0161\u010dio Frydricho portretas. XVIII a. kopija. Torun\u0117s kra\u0161to muziejus, Lenkija.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3862″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Ne\u017einomas dailininkas. Kur\u0161o ir \u017diemgalos kunigaik\u0161\u010dio Jok\u016bbo portretas. Apie 1645\u20131655 m. \u0160vedijos valstybin\u0117 portret\u0173 kolekcija, <\/em>Gripsholmo pilis, \u0160vedija.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3865″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Ne\u017einomas dailininkas. Kur\u0161o ir \u017diemgalos kunigaik\u0161\u010dio Frydricho Kazimiero portretas. Apie 1670\u20131680 m. \u0160vedijos valstybin\u0117 portret\u0173 kolekcija, <\/em>Gripsholmo pilis, \u0160vedija.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3682″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Bausk\u0117s pilies atvaizdas Johano Kristupo Broc\u0117s Helmso kronikos nuora\u0161e, apie 1771 m. Latvijos universiteto Akademin\u0117 biblioteka.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3539″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Utrechto auksinis dukatas. Nyderland\u0173 Jungtin\u0117s Provincijos, 1597 m. Rastas 1974 m. per archeologinius kasin\u0117jimus Bausk\u0117s pilyje.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3816″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Bausk\u0117s pilies valdytojo Georgo fon Rozeno lai\u0161kas kunigaik\u0161\u010diui Gotardui apie gaisr\u0105 Vairogmiestyje prie Bausk\u0117s pilies. Latvijos valstyb\u0117s istorijos archyvas.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3897″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Akselis Sparr\u0117. \u0160vedijos karaliaus Karolio XII portretas. Nutapytas Bausk\u0117je. Atvaizdas paskelbtas kataloge \u201e\u0160vedija: Karali\u0161kasis i\u017edas, 1550\u20131700\u201c. <\/em>Va\u0161ingtono nacionalin\u0117 meno galerija, 1988 m.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3825″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Johanas Litenas. \u0160iaur\u0117s karo m\u016b\u0161is Spilv\u0117s pievose prie Rygos. Gravi\u016bra leidinyje \u201eEffigies Corporis et Animi Caroli XII\u201c. 1707 m.<\/em>
\nLatvijos nacionalin\u0117 biblioteka.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3822″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%” custom_sizes_attr=”600px”][vc_column_text]Jelgavos, Bausk\u0117s ir Liepojos vaizdas. Gravi\u016bra Samuelio Faberio knygoje \u201eDer Ausf\u00fchrlichen Lebens-Beschreibung Carls des XII. K\u00f6nigs in Schweden\u201c. Frankfurtas prie Maino ir Leipcigas, 1705 m.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/vc_column][\/vc_row]\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"[vc_row type=\"full_width_content\" full_screen_row_position=\"middle\" column_margin=\"none\" vertically_center_columns=\"true\" column_direction=\"default\" column_direction_tablet=\"default\" column_direction_phone=\"default\" bg_color=\"#b5a680\" scene_position=\"center\" left_padding_desktop=\"7%\" right_padding_desktop=\"7%\" left_padding_tablet=\"7%\" right_padding_tablet=\"7%\" left_padding_phone=\"7%\" right_padding_phone=\"7%\" text_color=\"dark\" text_align=\"left\" row_border_radius=\"none\" row_border_radius_applies=\"bg\" overflow=\"visible\" class=\"main__container sub__menu\" overlay_strength=\"0.3\" gradient_direction=\"left_to_right\" shape_divider_position=\"bottom\" bg_image_animation=\"none\" gradient_type=\"default\" shape_type=\"\"][vc_column column_padding=\"no-extra-padding\"...","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":2882,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"class_list":["post-2999","page","type-page","status-publish"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2999","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2999"}],"version-history":[{"count":31,"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2999\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5128,"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2999\/revisions\/5128"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2882"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2999"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}