Livonijos ordino pilis Bausk\u0117je buvo pastatyta siekiant valdyti ir apsaugoti naujai \u012fgytas teritorijas, kurias ordinas i\u0161 Rygos arkivyskupijos per\u0117m\u0117 netrukus po 1435 m. Valkos landtago. Seniausias i\u0161lik\u0119s dokumentas, i\u0161 kurio galima suprasti, kad pilis dar tik statoma, datuojamas 1443 m. Pirm\u0105 kart\u0105 kaip visavert\u0117, funkcionuojanti tvirtov\u0117 naujoji pilis Livonijos ordino pili\u0173 s\u0105ra\u0161e pamin\u0117ta 1451 m. Bausk\u0117s pilis buvo statoma ne tik kaip karinis gynybinis statinys \u2013 tvirtov\u0117 Livonijos ordino valstyb\u0117s pietinei sienai apsaugoti, bet kartu ir kaip naujai \u012fgyto ordino administracinio vieneto centras \u2013 saugi fogto, dvasinink\u0173 ir \u012fgulos rezidencija naujajai teritorijai valdyti.<\/span><\/p>\n Pilis buvo pastatyta prie\u0161ui sunkiai pasiekiamoje vietoje \u2013 sausumos ky\u0161ulyje, M\u016b\u0161os ir M\u0117mel\u0117s santakoje. Up\u0117s u\u017ekirto keli\u0105 \u012f pil\u012f i\u0161 piet\u0173, vakar\u0173 ir \u0161iaur\u0117s. Ypating\u0173 priemoni\u0173 reik\u0117jo tik rytin\u0117s pus\u0117s gynybai.<\/span><\/p>\n XIV a. pabaigoje \u2013 XV a. prad\u017eioje Livonijos ordino ginkluot\u0117je atsirado patrankos ir rankiniai \u0161aunamieji ginklai. Atitinkant ginkl\u0173 tip\u0105, puolimo ir gynybos principai nul\u0117m\u0117 naujosios ordino pilies statybines formas. Plano po\u017ei\u016briu Bausk\u0117s pilis buvo netaisyklingo sta\u010diakampio formos statinys su susiaur\u0117jimu rytin\u0117je dalyje \u2013 pagrindini\u0173 vart\u0173 vietoje. Siekiant, kad sienos b\u016bt\u0173 atsparesn\u0117s patrank\u0173 sviedini\u0173 griaunamajai galiai, Bausk\u0117s tvirtov\u0117s i\u0161orin\u0117s sienos buvo statomos ypa\u010d storos, ta\u010diau nebe tokios auk\u0161tos, kaip senosiose ordino pilyse, kurios buvo pritaikytos gynybai nuo puolimo naudojant mechaninius ginklus.<\/span><\/p>\n Gynybini\u0173 sien\u0173 viduryje ir kampuose buvo pastatyti penki i\u0161 sien\u0173 plok\u0161tumos i\u0161siki\u0161\u0119 pusapvaliai arba keturkampiai \u0161aunam\u0173j\u0173 ginkl\u0173 bok\u0161tai, sudar\u0119 apgalvot\u0105 tvirtov\u0117s gynybos sistem\u0105. Specialios \u0161audymo angos, patrankoms ir rankiniams \u0161aunamiesiems ginklams apr\u016bpintos oro kanalais ir ugniaviet\u0117mis, bok\u0161tuose ir gynybin\u0117se sienose buvo \u012frengtos taip, kad pilies gyn\u0117jai gal\u0117t\u0173 \u0161audyti ne tik frontaline ugnimi \u012f prie\u0161pil\u012f, bet ir i\u0161 \u0161ono bei kry\u017emine ugnimi ginti gynybini\u0173 sien\u0173 pap\u0117d\u0119. Abu vart\u0173 bok\u0161tai ir j\u0173 priestatai visuose keturiuose auk\u0161tuose buvo tarpusavyje susij\u0119 tiek per r\u016bs\u012f (kuriame buvo ir kal\u0117jimas), tiek per patalpas vir\u0161 vart\u0173 tunelio. Centrinis bok\u0161tas i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo u\u017ebaigtas krenelia\u017eu, kurio fasado pus\u0117je buvo sum\u016bryta dekoratyvin\u0117 ni\u0161a. Krenelia\u017eu vadinami dantyti m\u016brin\u0117s sienos vir\u0161utin\u0117s dalies i\u0161ky\u0161uliai. U\u017e j\u0173 kariai gal\u0117jo pasisl\u0117pti ir \u0161audyti pro tarpus tarp krenelia\u017eo dant\u0173. Did\u0117jant \u0161aunam\u0173j\u0173 ginkl\u0173 galiai, tarpai tarp krenelia\u017eo dant\u0173 buvo u\u017em\u016bryti dideliais lauko akmenimis, sienos paauk\u0161tintos ir pastorintos, u\u017epildant ir gynybin\u012f tak\u0105 u\u017e krenelia\u017eo. Stogas \u012fgavo palapin\u0117s pavidalo form\u0105.<\/span><\/p>\n Gynybin\u0117se sienose \u012fm\u016bryti laiptai, medini\u0173 konstrukcij\u0173 liekanos ir j\u0173 lizdai pietin\u0117je bei \u0161iaurin\u0117je gynybin\u0117se sienose leid\u017eia manyti, kad gynybini\u0173 sien\u0173 vir\u0161utin\u0117je dalyje buvo \u012frengti kovos takai. I\u0161 abiej\u0173 vart\u0173 bok\u0161t\u0173 tre\u010diojo auk\u0161to lygyje kariai \u0161iais kovos takais gal\u0117jo greitai pasiekti tiek pietin\u012f, tiek \u0161iaur\u0117s vakarin\u012f bok\u0161t\u0105.<\/span><\/p>\n Archeolog\u0173 tyrimai rodo, kad prie\u0161ais pagrindinius pilies vartus buvo sum\u016brytas 4,25 \u00d7 4,20 m dyd\u017eio vart\u0173 gynybinis statinys, vadinamoji \u201evilk\u0173 duob\u0117\u201c \u2013 viduram\u017eiais Europos pili\u0173 architekt\u016broje paplitusi vart\u0173 gynybos sistema. Apatin\u0117je statinio dalyje buvo gili \u0161achta, kuri\u0105 deng\u0117 pakeliamasis tiltas, gal\u0117j\u0119s b\u016bti pakeltas vertikaliai prie\u0161ais vartus, taip sustiprinant vartus ir atidengiant \u0161acht\u0105, kuri tarnavo kaip papildoma kli\u016btis prie\u0161ams. Pagrindini\u0173 vart\u0173 pamatuose rasti \u012fm\u016bryti ta\u0161yti granito akmenys su \u012frengtu grioveliu pakeliamojo tilto a\u0161iai \u012fstatyti.<\/span><\/p>\n XVI a. prad\u017eioje \u201evilk\u0173 duob\u0117\u201c buvo panaikinta, o prie ordino pilies rytin\u0117je pus\u0117je pristatytas m\u016brinis prie\u0161pilis, kurio gynybin\u0117s sienos ir bok\u0161tai buvo i\u0161d\u0117styti aplink trapecijos formos kiem\u0105. Vakarin\u0117je pus\u0117je prie\u0161pilio sienos r\u0117m\u0117si \u012f masyvius ordino pilies vart\u0173 bok\u0161tus, o rytin\u0117je pus\u0117je abiejuose prie\u0161pilio kampuose buvo pastatyti i\u0161 gynybini\u0173 sien\u0173 plok\u0161tumos i\u0161siki\u0161\u0119 keturi\u0173 auk\u0161t\u0173 \u0161aunam\u0173j\u0173 ginkl\u0173 bok\u0161tai. \u012e\u0117jimas \u012f prie\u0161pil\u012f buvo \u012frengtas pietin\u0117je sienoje, pietrytinio bok\u0161to priedangoje. Neapsaugotoje rytin\u0117je prie\u0161pilio pus\u0117je, 2\u20133 metr\u0173 atstumu nuo i\u0161orin\u0117s sienos, buvo i\u0161kastas sausasis gynybinis griovys.<\/span><\/p>\n Ordino pilies ir prie\u0161pilio sienos buvo statomos i\u0161 vietini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u2013 dolomito akmen\u0173, lauko akmen\u0173 ir plyt\u0173, sujungt\u0173 kalki\u0173 skiediniu. Fasadai buvo nuglaistyti m\u016bro skiediniu arba tinkuoti. Patalp\u0173 sienos buvo padengtos sutankintu tinku. XV a. viduryje Livonijoje vyravusio gotikos stiliaus dekoratyvin\u0117s formos atsiskleid\u0117 ordino pilies gyvenam\u0173j\u0173 patalp\u0173 skliautuose, taip pat architekt\u016bros detal\u0117se, kuri\u0173 p\u0117dsakai \u0161iandien tik numanomi, ta\u010diau j\u0173 egzistavim\u0105 patvirtina archeologini\u0173 kasin\u0117jim\u0173 radiniai \u2013 profiliuotos plytos, kokliai ir kai kurie akmens apdirbimo dirbiniai.<\/span><\/p>\n Tiek ordino pilies, tiek prie\u0161pilio kiemai buvo gr\u012fsti lauko akmenimis, \u012fvairaus dyd\u017eio akmenukais ir neapdoroto dolomito plok\u0161t\u0117mis. Lietaus vandeniui nutek\u0117ti buvo \u012frengti atviri dolomitiniai latakai ir po grindiniu esantys kanalai, i\u0161kasti ir ma\u017eais akmenimis u\u017epildyti lietaus vandens sug\u0117rimo grioveliai. Ordino pilies kiemo viduryje buvo \u0161ulinys.<\/span><\/p>\n Pilyje ir prie\u0161pilyje prie gynybini\u0173 sien\u0173 buvo pristatyti gyvenamieji ir \u016bkiniai pastatai su vien\u0161lai\u010diais stogais, kuri\u0173 nuolydis buvo nukreiptas \u012f kiemo pus\u0119. XV a. pastat\u0173 stogai buvo dengti vienuolyninio tipo \u010derp\u0117mis. XVI a. Bausk\u0117s pilies stogams dengti prad\u0117tos naudoti ir \u010derp\u0117s su i\u0161dro\u017eomis. Prie ordino pilies \u0161iaurin\u0117s sienos stov\u0117jo trij\u0173 auk\u0161t\u0173 gyvenamasis pastatas. Jo langai ir durys ved\u0117 \u012f kiem\u0105. Tik antrajame auk\u0161te, \u012fgulos gyvenamosiose patalpose, i\u0161orin\u0117je sienoje buvo \u012frengtos siauros \u0161audymo angos. Pastato pirmojo auk\u0161to \u016bkin\u0117se patalpose buvo stat\u016bs cilindriniai skliautai, o antrojo auk\u0161to gyvenamosiose patalpose buvo \u012frengti plok\u0161ti kry\u017eminiai skliautai. Tre\u010diojo auk\u0161to lygyje \u0161iaurin\u0117je sienoje i\u0161liko kovos takai, medini\u0173 konstrukcij\u0173 liekanos ir dur\u0173 anga, pro kuri\u0105 pilies gyn\u0117jai gal\u0117jo kelti upe atgabentus krovinius. Gyvenamosios patalpos buvo \u0161ildomos \u0161ilto oro krosnimi ir \u017eidiniais. Ma\u017eojo vart\u0173 bok\u0161to pirmajame auk\u0161te buvo sargybos patalpos ir vahmistro butas, antrajame auk\u0161te \u2013 ra\u0161tininko kambarys. Fogto butas buvo centriniame bok\u0161te, antrajame auk\u0161te. Jo interjer\u0105 sudar\u0117 keturi\u0173 spinduli\u0173 \u017evaig\u017edinis skliautas, gilios lang\u0173 ni\u0161os su plok\u0161\u010diu lanku skliautuotais langais ir \u0161ildymo \u012frenginys patalpos kampe. Pietin\u0117je sienoje buvo i\u0161\u0117jimas \u012f tualeto erker\u012f, \u012frengt\u0105 ant konsoli\u0173 i\u0161orin\u0117je sienoje.<\/span><\/p>\n Architekt\u016briniai ir archeologiniai tyrimai rodo, kad XVI a. tre\u010diajame ketvirtyje ordino pilies gyvenamajame sparne \u0161ilto oro \u0161ildymo sistem\u0105 pakeit\u0117 renesanso ornamentais dekoruotos kokli\u0173 krosnys, o \u0161audymo angos gyvenam\u0173j\u0173 patalp\u0173 \u0161iaurin\u0117je sienoje buvo pertvarkytos \u012f langus. \u0160iuos patobulinimus grei\u010diausiai l\u0117m\u0117 tai, kad Livonijos karo metu 1561\u20131562 m. Bausk\u0117je gyveno Lenkijos karaliaus Zygimanto II Augusto pusbrolis, Rygos arkivyskupas, Brandenburgo kunigaik\u0161tis Vilhelmas, kuris nesaugiais laikais Koknes\u0117s pil\u012f i\u0161main\u0117 \u012f Bausk\u0117s pil\u012f \u201e\u2026kad dabartin\u0117mis sunkiomis aplinkyb\u0117mis suteiktume savo gyvenimui daugiau orumo ir erdv\u0117s\u201c. Brandenburgo Vilhelmas ketino pilyje gyventi iki netrukus tur\u0117jusios ateiti gyvenimo pabaigos, ta\u010diau 1562 m. pabaigoje Lenkijos karalius Bausk\u0117s pil\u012f perdav\u0117 naujajam Kur\u0161o\u2013\u017diemgalos kunigaik\u0161\u010diui Gotardui Ketleriui rezidencijai \u012fsirengti. Gotardas 1568 m. \u010dia su\u0161auk\u0117 antr\u0105j\u012f naujosios Kur\u0161o\u2013\u017diemgalos kunigaik\u0161tyst\u0117s landtag\u0105 (reguliarius kunigaik\u0161tyst\u0117s auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173 luom\u0173 atstov\u0173 visuotinius susirinkimus). 1578 m. kunigaik\u0161tis Gotardas ir kunigaik\u0161tien\u0117 Ona Bausk\u0117s pilyje i\u0161kilmingai pasitiko Vilniaus vaivad\u0105 (srities vadov\u0105) Mikaloj\u0173 Radvil\u0105 Rud\u0105j\u012f, kuris \u010dia pat, kaimynin\u0117je Lietuvoje, 1575 m. buvo prad\u0117j\u0119s Bir\u017e\u0173 pilies statyb\u0105. Akivaizdu, kad visi min\u0117ti \u012fvykiai ir nesena karo patirtis paskatino kunigaik\u0161t\u012f svarstyti apie Bausk\u0117s pilies patogum\u0173 gerinim\u0105, pl\u0117tr\u0105 ir jos gynybos sistemos modernizavim\u0105.<\/span>[\/vc_column_text][vc_column_text]\n Dar Livonijos karo metu, 1570\u20131580 m., kunigaik\u0161tis Gotardas prad\u0117jo pritaikyti ordino pil\u012f ir pertvarkyti prie\u0161pil\u012f \u012f tam laikme\u010diui b\u016bding\u0105 rezidencij\u0105, \u012ftvirtint\u0105 bastionais ir pylimais, skirt\u0105 valstyb\u0117s gynybos, \u016bkio ir reprezentacijos reikm\u0117ms. Po kunigaik\u0161\u010dio Gotardo mirties 1587 m. \u012f Bausk\u0117s pil\u012f persik\u0117l\u0117 jo vyresniojo s\u016bnaus \u2013 kunigaik\u0161\u010dio Frydricho \u2013 dvaras ir kanceliarija. Kunigaik\u0161tis Frydrichas 1590, 1593 ir 1601 m. Bausk\u0117s pilyje sureng\u0117 pirmuosius savo valdymo laikotarpio landtagus. Naujosios kunigaik\u0161\u010dio rezidencijos interjeras ir fasad\u0173 apdaila visi\u0161kai buvo u\u017ebaigti tik 1596 m.<\/span><\/p>\n Rezidencijos \u0161iaurinio ir rytinio sparn\u0173 patalpos buvo skirtos kunigaik\u0161\u010dio ir dvaro reikm\u0117ms. \u012e miest\u0105 atsukt\u0105 rytin\u012f fasad\u0105 vainikavo stogo konstrukcija su trij\u0173 pakop\u0173 laiptuotu frontonu stogo kraige. Tiek \u0161iaurinio, tiek rytinio sparno fasadus puo\u0161\u0117 manierizmui b\u016bdinga sgrafito technika atlikta dekoratyvin\u0117 apdaila, sudaranti iliuzij\u0105, tarsi pilis b\u016bt\u0173 pastatyta i\u0161 akmens ta\u0161\u0173. Pietinis sparnas buvo skirtas pilies valdytojui ir jo \u0161eimai. \u010cia fasadai buvo padengti lygiu tinku. Pilies i\u0161orin\u0117s sienos plok\u0161tumoje i\u0161siskyr\u0117 didel\u0117s lang\u0173 angos, apsaugotos gele\u017ein\u0117mis grotomis, o vartai, kaip ir prie\u0161pilio laikais, buvo pietin\u0117je pus\u0117je, pietrytinio bok\u0161to priedangoje.<\/span><\/p>\n \u012e rezidencijos antrojo auk\u0161to patalpas buvo galima patekti i\u0161or\u0117s laiptais tiesiai i\u0161 kiemo arba siaurais sienose \u012fm\u016brytais laiptais. Kunigaik\u0161\u010dio sparno pietinio fasado vidurin\u0117je dalyje ant trij\u0173 m\u016brini\u0173 kolon\u0173 r\u0117m\u0117si akmeninis balkonas ir laiptai, ved\u0119 i\u0161 kiemo \u012f pagrindin\u012f \u012f\u0117jim\u0105. M\u0117mel\u0117s up\u0117s pus\u0117je tiek prie \u0161iaurinio, tiek prie vakarinio fasado buvo pristatytos tualet\u0173 \u0161achtos, u\u017etikrinusios sanitarinius patogumus pilies antrojo auk\u0161to apartamentuose ir reprezentacin\u0117se patalpose. Patalp\u0173 i\u0161planavimas visi\u0161kai atitiko renesanso laikotarpio architekt\u0173 samprat\u0105 apie valdovo rezidencijos patalp\u0173 i\u0161d\u0117stym\u0105. Sal\u0117s ir gyvenamieji kambariai buvo pereinami \u2013 i\u0161d\u0117styti vienas u\u017e kito. De\u0161in\u0117je nuo pagrindinio \u012f\u0117jimo ir prie\u0161kambario buvo kunigaik\u0161\u010dio privat\u016bs apartamentai: prie\u0161kambaris, kunigaik\u0161\u010dio kambarys ir kunigaik\u0161tien\u0117s miegamasis, kair\u0117je nuo prie\u0161kambario \u2013 trys skirtingo dyd\u017eio reprezentacin\u0117s sal\u0117s. Abiejuose patalp\u0173 sek\u0173 galuose buvo \u012frengti tualetai auk\u0161t\u0173 asmen\u0173 patogumui ir laiptai tarnams, kurie didikams tarnavo kaip atsarginis i\u0161\u0117jimas pavojaus metu. Interjero form\u0173 plastik\u0105 k\u016br\u0117 gili\u0173 lang\u0173 ang\u0173 storose sienose ir masyvi\u0173 perdangos sij\u0173 ritmi\u0161kas i\u0161d\u0117stymas. Sal\u0117se grindys buvo dengtos pla\u010diomis lentomis, o kunigaik\u0161\u010dio apartamentuose grind\u0173 dang\u0105 sudar\u0117 ornamentu i\u0161d\u0117stytos spalvotos glaz\u016bruotos molio plytel\u0117s. Kai kuriose patalpose grindys buvo i\u0161klotos didelio formato kvadratin\u0117mis dolomito plok\u0161t\u0117mis. Geometriniu ra\u0161tu sud\u0117tos lang\u0173 stiklo \u0161ukel\u0117s keturi\u0173 dali\u0173 mediniuose r\u0117muose buvo sujungtos \u0161vininiais apvadais.<\/span><\/p>\n Patalp\u0173 sienos buvo tinkuotos. Angos ir smulkios vinut\u0117s sienose leid\u017eia manyti, kad sien\u0173 dekoratyvinei apdailai buvo naudojami ir tapetai bei medin\u0117s panel\u0117s. Kai kuriose rytinio ir pietinio sparn\u0173 patalpose sienos buvo dekoruotos monochrominiu cokolin\u0117s dalies da\u017eymu ir ornamentine tapyba auk\u0161tesn\u0117se sien\u0173 plok\u0161tumose, o muziejaus rinkiniuose taip pat i\u0161lik\u0119 archeologini\u0173 duomen\u0173 apie polichromin\u0119 sien\u0173 dekoratyvin\u0119 apdail\u0105 (kult\u016briniame sluoksnyje rasti i\u0161tapyto tinko fragmentai). Pilis buvo \u0161ildoma ne ma\u017eiau kaip 14 \u017eidini\u0173 ir 17 kokli\u0173 krosni\u0173. Kunigaik\u0161tien\u0117s miegamajame ir did\u017eiojoje i\u0161kilmi\u0173 sal\u0117je \u017eidiniai buvo dekoruoti akmens apdirbimo dirbiniais.<\/span><\/p>\n Pietinio ir \u0161iaurinio korpus\u0173 pirmojo auk\u0161to patalpos buvo naudojamos \u016bkin\u0117ms reikm\u0117ms. \u016akini\u0173 patalp\u0173 sienos buvo tinkuotos, o grindys i\u0161klotos plyt\u0173, paprast\u0173 molini\u0173 plyteli\u0173 arba neapdorot\u0173 dolomito akmen\u0173 grindiniu. Dvi \u0161iaurinio korpuso pirmojo auk\u0161to patalpas deng\u0117 plok\u0161ti kry\u017eminiai skliautai, o kitas tris patalpas \u2013 medin\u0117s sijos ir lentin\u0117s lubos. Pilies pietinio korpuso pirmajame auk\u0161te buvo arklid\u0117, pilies tarnautoj\u0173 patalpos, sargybos patalpa, o po korpuso vidurine dalimi \u2013 r\u016bsys.<\/span><\/p>\n \u012e\u0117jim\u0105 \u012f kiem\u0105 u\u017edar\u0117 dviv\u0117riai \u0105\u017euoliniai vartai. Pietrytinio bok\u0161to pirmajame auk\u0161te buvo ratin\u0117.<\/span><\/p>\n Statant nauj\u0105j\u0105 pil\u012f, aplink j\u0105 buvo \u012frengti \u017eem\u0117s \u012ftvirtinimai. XVI a. pabaigoje aplink pietrytin\u012f bok\u0161t\u0105 buvo supiltas rondelis patrankoms i\u0161d\u0117styti. 1625 m. datuojamame pilies plane rytin\u0117je pus\u0117je matoma gynybin\u0117 sistema, susidedanti i\u0161 dviej\u0173 bastion\u0173, kuriuos jungia m\u016brin\u0117 siena su \u017eem\u0117s pylimu ir volais abiej\u0173 upi\u0173 pakrant\u0117se. \u012e\u0117jimas \u012f pilies prie\u0161pil\u012f buvo per \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 bastion\u0105 M\u0117mel\u0117s up\u0117s pus\u0117je.<\/span>[\/vc_column_text][vc_column_text]\n Lenkijos\u2013\u0160vedijos karo metu (1600\u20131629) \u0161ved\u0173 kariuomen\u0117 1625 m. u\u017e\u0117m\u0117 ir apipl\u0117\u0161\u0117 pil\u012f. Nuo to laiko iki pat Olivos taikos sutarties pasira\u0161ymo 1660 m. Bausk\u0117s pilis periodi\u0161kai atitekdavo tai \u0161ved\u0173, tai lenk\u0173 kariuomenei ir buvo smarkiai niokojama.<\/span><\/p>\n Tiek 1650 ir 1652 m. inventoriaus protokolai, tiek archeologini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai liudija, kad XVII a. viduryje pilyje vyko remonto darbai. 1649 m. ordino pilyje buvo pakeistos ir suremontuotos vart\u0173 bok\u0161t\u0173 stogo konstrukcijos, \u012frengti lietaus vandens nutekamieji vamzd\u017eiai, stogai u\u017edengti \u010derp\u0117mis ir u\u017egesinti kalk\u0117mis. Patalpoms, buvusioms vir\u0161 vart\u0173, nuo did\u017eiojo bok\u0161to iki ma\u017eojo bok\u0161to buvo \u012frengtos gegn\u0117s, greb\u0117stai, latakai ir u\u017edengtas skardinis stogas. Buvo suremontuotos \u016bkin\u0117s patalpos gyvenamajame pastate prie senosios ordino pilies \u0161iaurin\u0117s sienos ir u\u017em\u016bryti ma\u017ei varteliai \u0161iaurin\u0117s sienos viduryje. I\u0161 inventoriaus protokol\u0173 tekst\u0173, archyvini\u0173 dokument\u0173 ir archeologini\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173 galima suprasti, kad 1652 m. rezidencijos dalyje i\u0161taigingas paradinis \u012f\u0117jimas buvo nugriautas ir pertvarkytas. 1644, 1647 ir 1648 m. buvo suremontuotos, pakeistos ir vietoje \u017eidini\u0173 pastatytos ma\u017eiausiai a\u0161tuonios naujos krosnys. Visoje pilyje buvo remontuojamos durys ir gaminami nauji langai \u2013 \u201e116 lang\u0173 r\u0117m\u0173 i\u0161ve\u017eta \u012f Jelgav\u0105 pas stikli\u0173\u201c. Buvo pertvarkyta rytinio sparno prieangio konstrukcija ir i\u0161 prie\u0161kambario \u012f antr\u0105j\u012f auk\u0161t\u0105 sum\u016bryti sraigtiniai, lentomis apkaliami laiptai.<\/span><\/p>\n Tuo pa\u010diu metu buvo tobulinami \u012ftvirtinimai rytin\u0117je pilies pus\u0117je. \u012e\u0117jimas \u012f pilies prie\u0161pil\u012f i\u0161 \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 bastiono (M\u0117mel\u0117s pus\u0117je) buvo perkeltas \u012f rytin\u0117s kurtinos (pylimo) vidur\u012f. Po \u012ftvirtinim\u0173 kurtina buvo \u012frengti nauji vartai, pro kuriuos buvo \u012frengtas \u201ei\u0161\u0117jimas per nauj\u0105 tilt\u0105, pastatyt\u0105 Anno 1650\u201c. Kunigaik\u0161\u010dio Jok\u016bbo valstyb\u0117s i\u017edas remontui buvo numat\u0119s apie 12 000 valstybini\u0173 taleri\u0173. Ta\u010diau i\u0161 inventoriaus protokol\u0173 tekst\u0173 matyti, kad pilies gyvenamosios patalpos ir toliau buvo prastos technin\u0117s b\u016bkl\u0117s, tu\u0161\u010dios ir apleistos. Kunigaik\u0161tis daugiausia r\u016bpinosi pilies \u016bkin\u0117s ir karin\u0117s reik\u0161m\u0117s i\u0161saugojimu. Art\u0117jant \u0160iaur\u0117s karui, XVII a. paskutiniame ketvirtyje buvo sustiprinti \u012ftvirtinimai vakarin\u0117je pilies pus\u0117je ir atnaujintas rytini\u0173 bastion\u0173 pertvarkymas. 1698 m. tiltas, ved\u0119s per gynybin\u012f griov\u012f, jau tur\u0117jo pakeliam\u0105j\u0105 dal\u012f: \u201epakeliamajam tiltui keturios tvirtos gele\u017ein\u0117s grandin\u0117s ir kiti priklausantys gele\u017einiai \u012ftaisai\u201c.<\/span><\/p>\n Did\u017eiojo \u0160iaur\u0117s karo (1700\u20131721) metu, 1701 m. liepos 22 d., Bausk\u0117s pil\u012f u\u017e\u0117m\u0117 \u0161ved\u0173 kariuomen\u0117. \u0160vedijos karalius Karolis XII \u012f Bausk\u0119 atvyko liepos 26 d. 1701 m. rugpj\u016b\u010dio 6 d. karalius \u012fsak\u0117 tobulinti pilies \u012ftvirtinimus, kasdien skirdamas po 1500 \u017emoni\u0173 i\u0161 p\u0117stinink\u0173 pulk\u0173 pylimams supilti ir kitiems fortifikacijos darbams. I\u0161 \u0160vedijos kariuomen\u0117s karinink\u0173 susira\u0161in\u0117jimo matyti, kad darbai buvo baigti 1704 m. \u0160vedai rytin\u0117je pilies pus\u0117je i\u0161pl\u0117t\u0117 ir patobulino pylimus bei bastionus ir visi\u0161kai pertvark\u0117 \u012ftvirtinimus vakarin\u0117je pus\u0117je. Tuo metu \u017eem\u0117s pylimai ir bastionai buvo supilti ar\u010diau abiej\u0173 upi\u0173 krant\u0173 (taip atitraukiant ugnies linij\u0105 toliau nuo pilies m\u016br\u0173), \u017eem\u0117s \u012ftvirtinim\u0173 galuose buvo pertvarkyti gynybiniai grioviai, o prie\u0161ais tilt\u0105 \u012frengti trikampio formos \u012ftvirtinimai \u2013 ravelinai. Bausk\u0117s fortifikacini\u0173 konstrukcij\u0173 autoriai buvo pats karalius Karolis XII ir \u0160vedijos generalinis kvartirmeisteris Karlas Magnusas Sjuartas, o faktinis darb\u0173 vadovavimas buvo patik\u0117tas fortifikacijos leitenantui Martenui Kamme\u0323keriui. Pats karalius pilyje aktyviai veik\u0117 tik dvi savaites, ta\u010diau iki pat 1705 m. vasaros pabaigos Bausk\u0117s pilis buvo \u0161ved\u0173 rankose. Kariuomen\u0117s karininkai ir fortifikacijos meistrai buvo apgyvendinti pilies patalpose. Tai rodo tiek patalp\u0173 pavadinimai inventoriaus protokoluose, tiek didel\u0117s malk\u0173 tiekimo s\u0105skaitos, tiek faktas, kad keli\u0173 \u0161iaurinio sparno patalp\u0173 durys buvo u\u017em\u016brytos, kad buvusios kunigaik\u0161\u010dio reprezentacin\u0117s ir apartament\u0173 patalpos b\u016bt\u0173 padalytos \u012f \u201ebutus\u201c. Archeologini\u0173 kasin\u0117jim\u0173 metu pilies rytiniame korpuse ir pietrytiniame bok\u0161te rasta ankstyvojo baroko krosni\u0173 griuv\u0117si\u0173. Galb\u016bt \u0161ios krosnys taip pat buvo pastatytos auk\u0161t\u0173 asmen\u0173 patogumui.<\/span><\/p>\n 1705 m. rugpj\u016b\u010dio pabaigoje Rusijos kariuomen\u0117s daliniai per\u0117m\u0117 vis\u0105 Kur\u0161\u0105, o rugs\u0117j\u012f Bausk\u0117s pilies \u0161ved\u0173 \u012fgula be kovos pasidav\u0117 Rusijos kariuomenei. 1706 m. kov\u0105 Rusijos caras Petras I \u012fsak\u0117 savo generolams likviduoti Jelgavos ir Bausk\u0117s pili\u0173 \u012ftvirtinimus. Po \u0160iaur\u0117s karo pilis daugiau nebuvo remontuojama ir palaipsniui virto romanti\u0161kais griuv\u0117siais.<\/span>[\/vc_column_text][\/vc_column][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” column_position=”default” el_class=”or-2 j-image_block_st_1 j-image_block_st_2 j-image_block_st_3″ gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-12 vc_col-md-12 vc_col-xs-12″][vc_row_inner column_margin=”default” column_direction=”default” column_direction_tablet=”default” column_direction_phone=”default” top_padding=”4%” text_align=”left” row_position=”default” row_position_tablet=”inherit” row_position_phone=”inherit” overflow=”visible” pointer_events=”all”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3573″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]Bausk\u0117s pilies \u012ftvirtinimai XVIII a. prad\u017eioje. Pie\u0161inys i\u0161 Karlo Magnuso Stiuarto albumo. \u0160vedijos karali\u0161koji biblioteka, Stokholmas.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3576″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]\n Bausk\u0117s pilies \u012ftvirtinim\u0173 planas, 1625 m. \u0160vedijos karo archyvas, Stokholmas.<\/em><\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3579″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]Bausk\u0117s pilies \u012ftvirtinim\u0173 planas, 1702 m. Autorius \u2013 Martensas Kammekersas. Latvijos valstyb\u0117s istorijos archyvas.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3657″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]Bausk\u0117s pilis XV a. viduryje<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3585″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]Bausk\u0117s pilis XV a. antrojoje pus\u0117je<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3588″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]Bausk\u0117s pilis XVI a. prad\u017eioje<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3884″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]Bausk\u0117s pilis XVI a. pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3616″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]\n Bausk\u0117s pilis XVI a. pabaigoje<\/em><\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3600″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]Bausk\u0117s pilis XVII a. prad\u017eioje<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3603″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]Bausk\u0117s pilis XVII a. pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3619″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]Bausk\u0117s pilis XVII a. viduryje<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_tablet=”inherit” column_padding_phone=”inherit” column_padding_position=”all” column_element_direction_desktop=”default” column_element_spacing=”default” desktop_text_alignment=”default” tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_backdrop_filter=”none” column_shadow=”none” column_border_radius=”none” column_link_target=”_self” overflow=”visible” gradient_direction=”left_to_right” overlay_strength=”0.3″ width=”1\/4″ tablet_width_inherit=”default” animation_type=”default” bg_image_animation=”none” border_type=”simple” column_border_width=”none” column_border_style=”solid” column_padding_type=”default” gradient_type=”default” offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-4 vc_col-xs-6″][image_with_animation image_url=”3660″ image_size=”full” animation_type=”entrance” animation=”None” animation_movement_type=”transform_y” hover_animation=”none” alignment=”center” img_link_large=”yes” img_link_caption=”yes” border_radius=”none” box_shadow=”none” image_loading=”default” max_width=”100%” max_width_mobile=”100%”][vc_column_text]Bausk\u0117s pilis XVIII a. prad\u017eioje<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/vc_column][\/vc_row]\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row type=”full_width_content” full_screen_row_position=”middle” column_margin=”none” vertically_center_columns=”true” column_direction=”default” column_direction_tablet=”default” column_direction_phone=”default” bg_color=”#b5a680″ scene_position=”center” left_padding_desktop=”7%” right_padding_desktop=”7%” left_padding_tablet=”7%” right_padding_tablet=”7%” left_padding_phone=”7%” right_padding_phone=”7%” text_color=”dark” text_align=”left” row_border_radius=”none” row_border_radius_applies=”bg” overflow=”visible” class=”main__container sub__menu” overlay_strength=”0.3″ gradient_direction=”left_to_right” shape_divider_position=”bottom” bg_image_animation=”none” gradient_type=”default” shape_type=””][vc_column column_padding=”no-extra-padding”…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":2882,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"class_list":["post-4127","page","type-page","status-publish"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/4127","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4127"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/4127\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4586,"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/4127\/revisions\/4586"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2882"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bauskaspils.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4127"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Kunigaik\u0161\u010dio rezidencija<\/b><\/h4>\n
Didyb\u0117s \u017elugimas<\/b><\/h4>\n